Booking.com

KUPRANUGARIŲ LENKTYNĖS KATARE - ŠIMTMEČIUS GYVUOJANTI TRADICIJA

Autorė: Gintarė Sereikaitė
VU Orientalistikos centro Azijos studijų absolventė

Valanda kelio gilyn į šiaurę nuo Dohos miesto Katare, kažkur dykumos platybėse pasislėpusi Al-Shahaniya lenktynių trasa, kur vyksta vienos brangiausių ir prestižiškiausių arabų pasaulyje kupranugarių lenktynės. Lenktynės senos kaip pati istorija, vykusios dar ankstyvuoju islamo periodu VII a., o profesionaliai organizuojamos jau nuo 1972 m.!

Šiandieną, modernybė susipynė su tradicijomis – gyvus žokėjus pakeitė spalvingi maži robotukai, pritvirtinti prie balnų, kurie nepaliaujamais botagų mostais ragina kupranugarį pasiekti finišą pirmam, kartais priversdami kupranugarį įsibėgėti iki 64km/val.

Šios lenktynės – brangus malonumas. Kupranugarių kainos prasideda nuo 55 tūkst. dolerių ir kyla iki nesuvokiamų aukštumų. 2010 m. vienas kupranugarių lenktynių entuziastas Abu Dabio aukcione išleido net 6,5 mln. dolerių trims kupranugariams įsigyti! Laimėjimai taip pat įspūdingi, todėl geriausiam savo pasirodymui kupranugariai prieš lenktynes lepinami specialia dieta – maitinami medumi, šviežiu pienu, kiaušiniais ir datulėmis.

Jei lankysitės Katare, nepraleiskite progos stebėti šimtmečiais gyvuojančios tradicijos!

O kas komentaruose atsakys, kodėl ant kupranugarių joja robotukai o ne tikri žokėjai - tam prizas! ;)

KAVA - VELNIŠKAS GĖRIMAS DIEVO TARNAMS (6 DALIS: ŠĖTONIŠKAS GĖRIMAS, KURIAM NEATSISPYRĖ NET ROMOS POPIEŽIUS)

VU Orientalistikos centro Azijos studijų absolventė

Pirmasis rašytinis šaltinis apie kavą -
L. Rauwolf knyga „Rauwolf's Travels“
Kavos kelias į Vakarų Europą

Keliautojai, pabuvoję Tolimuosiuose Rytuose ir Levanto regione, buvo pirmieji supažindinę europiečius su kavos gėrimu. 1573 metai daktaras, botanikas ir keliautojas L. Rauwolf pradėjo savo kelionę iš Marselio į Rytų šalis. Tais pačiais metais L. Rauwolf pasiekė Alepo miestą, o dar po kelerių metų, 1576 m., sugrįžo į gimtąjį Augsburgą. Jis tapo pirmuoju europiečiu, pažinusiu kavos paslaptis ir pristačiusiu gėrimą Europai, tiesa, tik rašytiniame variante.
Pirmasis rašytinis šaltinis, minintis kavą, tapo L. Rauwolf knyga „Rauwolf's Travels“. Knygoje pateikiami Alepo miesto gyvenimo ypatumai, o VIII skyriuje pirmą kartą Europoje aprašomas kavos gėrimas. Savo kelionės užrašuose L. Rauwolf pasakoja apie gėrimą, tokį juodą lyg rašalas, kurį vietiniai vadina chaube. Keliautojas pabrėžia, kad gėrimas itin geras skrandžio ligoms gydyti.

Išsilavinęs gydytojas ir botanikas Prospero Alpini iš Padujos, po savo kelionės į Egiptą, 1580 m. atvežė naujų žinių apie kavą. Jis pirmasis aprašė kavos augalą ir kavos gėrimą savo traktate „The plants of Egypt“. P. Alpini taip pat pabrėžė medicinines augalo panaudojimą galimybes, todėl Europoje kava greitai buvo įtraukta į materia medica. 

KAVA - VELNIŠKAS GĖRIMAS DIEVO TARNAMS (5 DALIS: GĖRIMAS SUPRIEŠINĘS VISUOMENĘ)

Autorė: Gintarė Sereikaitė
Verdama arabiška kava
Arabai verda kavą ant laužo
VU Orientalistikos centro Azijos studijų absolventė

Gėrimas supriešinęs visuomenę

Pasirodo, aromatingoji kava tam tikru laikotarpiu buvo itin kontraversiškai vertinamas gėrimas, sukėlęs revoliucijas ir padalijęs visuomenę į dvi stovyklas. Uolūs musulmonai, argumentuodami, jog Mahometas draudė net tik vyną, bet ir kitus svaigiuosius gėrimus, stengėsi visuomenę atvesti į doros kelią teikdami, kad kava yra ne kas kitas, o religijos draudžiamas gėralas! Mahometonai ėmė aktyviai priešintis viešam kavos vartojimui. 

XVI a. pr. Mekos valdytojas Kairas Bey, pavaldus Kairo sultonui, vadovaudamasis nuomone, kad kava yra priskirtina islamo draudžiamam vynui, priėjo išvados, kad kavos namai skatina laužyti ir kitus Dievo įstatymus. Pavyzdžiui, kavos namų lankytojai nevengdavo lošti iš pinigų, kas, pasak Islamo, taip pat draudžiama. Susirinkę įvairiausių sričių miesto išminčiai ėmėsi spręsti kavos namų likimą. 

KAVA - VELNIŠKAS GĖRIMAS DIEVO TARNAMS (4 DALIS: ISLAMO VYNAS)

Autorė: Gintarė Sereikaitė
VU Orientalistikos centro Azijos studijų absolventė

Islamo vynas

Dar viena legenda byloja, kad ankstyvaisiais pranašo Mahometo laikais, šventikai ieškojo būdų kuo pakeisti Korano uždraustą vyną, ir taip, po daugybės eksperimentų, buvo atrasta kava. Arabiškas žodis qahwa, šiomis dienomis verčiamas kaip kava, buvo vienas iš žodžių, vartojamų apibūdinti vynui. J. de la Roque, prancūzų keliautojas ir žurnalistas, 1715 m. rašė, kad qahwa galima skirstyti į tris kategorijas. Pirmiausia į vyną ir kitus svaiginančius alkoholinius gėrimus, toliau į gėrimą, gamintą iš kavos pupelių kevalų ir, galiausiai, į gėrimą, gaminamą iš pačių kavos pupelių.

Iš tiesų, kavos gėrimas galėjo būti ir savotiška vyno rūšis, pagaminta iš kavos medžio vaisių. Net ir šiandien, kai kuriuose kraštuose galima sutikti vietinių, kurie pasigardžiuodami ragauja prinokusias kavos medžio uogas, vengdami sėklų. Minkštimas aplink kavos pupeles yra aromatingas ir salstelėjęs, o leidus pastovėti, greitai ima fermentuotis.

<<TREČIA DALIS KETVIRTA DALIS | PENKTA DALIS>>

KAVA - VELNIŠKAS GĖRIMAS DIEVO TARNAMS (3 DALIS: ŠVENTŲJŲ GĖRIMAS)




Kavos virimas rytuose
Kavos virimas rytuose
Autorė: Gintarė Sereikaitė
VU Orientalistikos centro Azijos studijų absolventė

Kava – šventųjų gėrimas 


Pirmoji istoriškai patikima data, mininti kavą, yra 1454 m. kuomet šeikas, Adeno miesto muftijus Gemaledinas Abu Mahometas Bensaidas, keliaudamas į Abisiniją pirmą kartą susipažino su gardžiuoju kavos gėrimu. Tačiau, grįžęs iš kelionės šeikas pasijutęs prastai, todėl paliepė savo pasiuntiniui kuo greičiau jam gauti kavos. Gemaledinas, po karšto kavos puodelio, ne tik pasveiko, bet ir nurodė kavą vartoti visiems dervišams, kad šie, dėl kavos žvalinančių savybių, galėtų visą naktį praleisti besimelsdami ir atlikdami kitokias religines praktikas! Taip, muftijaus pagalba, kava įgavo populiarumą visame Jemene, o kavos augalas toliau plito po arabų kraštus.

KAVA - VELNIŠKAS GĖRIMAS DIEVO TARNAMS (2 DALIS: LEGENDOS)

Autorė: Gintarė Sereikaitė
VU Orientalistikos centro Azijos studijų absolventė

Legenda apie piemenį Kaldį iš Abisinijos ir jo šokančias ožkas


Piemuo Kaldis ir jo šokančios ožkos
Piemuo Kaldis ir jo šokančios ožkos
Vienoje populiariausių legendų apie kavos atsiradimą pasakojama apie piemenį Kaldį iš Abisinijos ir jo šokančias ožkas. Šios, paragavusios pupelių ir lapų nuo tada dar nepažinto augalo, tapdavo itin energingos. Piemuo nepabūgo išbandyti pupelių nuo paslaptingo augalo pats ir sulaukė tokio paties efekto kaip ir jo ožkos – energijos antplūdis privertė Kaldį pamiršti visus rūpesčius ir pavertė jį nenuilstančiu ir nuolat nuo ausies lyg ausies besišypsančiu ganytoju visoje Arabijoje!

Vieną dieną, vienuolis, keliavęs pro šalį, stabtelėjo iš nuostabos – šis pamatė kelias dešimtis ožkų, gyvybingai atliekančias piruetus lyg tikros šokėjos, o šeimininkas, neatsilikdamas nuo savo augintinių, keverzojo savotišką piemens suktinį. Vienuolis, nustebintas tokio reginio, ėmė domėtis kas gi čia vyksta. Tuomet Kaldis jam atskleidė paslaptį apie savo vertingą atradimą.

KAVA - VELNIŠKAS GĖRIMAS DIEVO TARNAMS (1 DALIS)

VU Orientalistikos centro Azijos studijų absolventė


Arabai verda kavą
Legendomis apipinta kavos istorija

Egzistuoja ne viena pasakojimas (o tie pasakojimai turi dar po keletą skirtingų variacijų!) apie tai, kokį ilgą ir sudėtingą kelią nuėjo kavos pupelės iki atsidurdamos ant kasdienio mūsų stalo. Nuo dieviško gėralo, atsiųsto ant angelo rankų tiesiai iš dangaus, kavos reputacija krisdavo iki teisiškai uždrausto gėrimo, kurstančio blogį tikinčiųjų širdyse. Ne kartą kava buvo supriešinusi visuomenę, ji buvo uždrausta, naikinama, tačiau, perėjęs visus išbandymus, kvapnus kavos gėrimas šiandien budina dažną mūsų kiekvieną rytą. 

Iš kur atsirado kava ligi šiol niekas negali tiksliai atsakyti. Tačiau, teorijos tik atveria kelią diskusijoms, kurias galime gvildenti prie kavos puodelio. Taip kava, be savo nepamirštamo aromato ir sodraus skonio, įgauna paslaptingumo prieskonį. 

INTERAKTYVI KELIONĖ Į KOSMINĘ STOTĮ

Nuo šiol Google Street View leidžia paprestiems žmonėms virtualiai pasivaikščioti po tikrą kosminę stotį TKS (Tarptautinė kosminė stotis), kuri skrieja aplink Žemės planetą 400 km aukštyje

RAMADANAS IR JO TRADICINĖS VIRTUVĖS PASLAPTYS. 2 DALIS: RAMADANO TRADICINĖS VAIŠĖS

VU Orientalistikos centro Azijos studijų absolventė
ʾifṭār - vakarienė, kurią tikintieji nutraukia pasninką
saulei nusileidus

Pasninko nutraukimas - Ṣuḥūr ir ʾifṭār 

Nepaisant to, kad Ramadanas yra pasninko mėnuo, jo metu būtinai išgirsite lėkščių ir šakučių skambesį, o anksti iš ryto ar vėlai vakare užuosite malonų, ką tik pagaminto naminio maisto kvapą.
Terminas ṣuḥūr yra skirtas apibūdinti valgiui, kuriuo mėgaujamasi dar gerokai prieš aušrą. Pranašo Mahometo hadisuose rytmečio valgis yra apibūdinimas kaip palaiminimas pasninkaujančiam. ʾifṭār - vakarienė, kurią tikintieji nutraukia pasninką saulei nusileidus.

Šventuosiuose šaltiniuose nėra apibrėžta, koks turėtų būti ṣuḥūr ar ʾifṭār skirtas maistas. Pranašo hadisuose minima, kad asmuo neturėtų atsisakyti maisto po dienos pasninko net jei tai saujelė vandens! Taip pat, sekant Mahometo pavyzdžiu, liko tradicija nutraukti pasninką suvalgant kelias šviežias datules, užsigeriant vandeniu ar pienu.

DVIRAČIU: ŽIRMŪNAI - VINGIO PARKAS

Maršrutas dviračiu Vilniuje: Žirmūnai - Vingio parkas
Kelias: 98% dviračių takas (asfaltas, šaligatvio plytelės), 2% gatvės (asfaltas)
Ilgis: 12 km
Trukmė: ~1 val. (važiuojant apie 11 km/h vidutiniu greičiu)


Maršruto vaizdai:

VAKARINIS ORO BALIONŲ UGNIES PASIRODYMAS UKMERGĖS MIESTO ŠVENTĖJE 2018. VIDEO

Ukmergės miesto gatvėmis važiavę oreiviai surengė oro balionų ugnies pasirodymą per Ukmergės miesto šventę