Booking.com heading

Showing posts with label šventės. Show all posts
Showing posts with label šventės. Show all posts

Anykščių miesto šventės renginių programa, 2012 liepos 19 - 22 d.

In English

KULTŪROS IR MENO DIENOS ANYKŠČIUOSE LIEPOS 19-22 D.

režisierė – Vilma Paulauskaitė

Liepos 19 d.

Anykščių Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčioje:
11.00-11.45 val. kunigų konferencija „Blogį nugalėti gerumu“
12.00 val. Šv. Mišios
13.00 val. Šventinis koncertas. Dalyvauja: Liudas Mikalauskas (bosas), styginių kvartetas „Bass Arco“: Domas Jakštas (violončelė), Giedrius Daunoravičius (violončelė), Tomas Šatas (violončelė) ir Dainius Rudvalis (kontrabosas)
14.00 val. apžvalgos aikštelės atidarymas
14.30 val. kairiojo Šventosios upės kranto pėsčiųjų ir dviračių tako atidarymas prie miesto tilto. Tradicinio karate klubo „Danas“ parodomoji programa aikštelėje „Rojus“ už kavinės „Bangelė“ (Paupio g. 1)
17.00 val. Sakralinio meno centre (Vilniaus g. 11) išeivijos dailininkų Adomo Galdiko ir Vidos Krištolaitytės tapybos parodos „Pokalbiai apie begalybę“ atidarymas (Beatričės Kleizaitės-Vasaris kolekcija). Dainuoja Tomas Tuskenis (baritonas)
18.30 val. Anykščių Koplyčioje (Vilniaus g. 36) tapybos ir grafikos parodos „Pasaulis pagal Vytautą Igną“ atidarymas (Beatričės Kleizaitės-Vasaris kolekcija). Dainuoja Tomas Tuskenis (baritonas)

Liepos 20 d.:

Nuo 10.00 val. Floristinių kilimų „pynimas“ A. Baranausko aikštėje
15.00 val. paros futbolo varžybos tarp Anykščių krašto futbolo mėgėjų ir Lietuvos imtynių federacijos atstovų Anykščių miesto futbolo stadione. Dalyvauja: Lietuvos imtynių federacijos, Lietuvos futbolo federacijos, Lietuvos žurnalistų sąjungos komandos
Vyks vaikų mini futbolo varžybos (amžiaus grupėje iki 10 metų)
16.00 val. Angelų muziejuje (Vilniaus g. 11) knygos „Angelai“ autorės Beatričės Kleizaitės-Vasaris paskaita  „Žvilgsnis į pasaulio krikščioniškojo meno lobyną“. II dalis „Išganytojo gimimo istorijos ikonografija“
17.00 val. prof. Algirdo Avižienio 80-mečio jubiliejinis vakaras ir Rimanto Vanago biografinės knygos „Avižienio algoritmas ir kiti nutikimai“ sutiktuvės, Arvydo Baryso biografinio filmo apie jubiliatą peržiūra  Anykščių Koplyčioje (Vilniaus g. 36)
Anykščių miesto futbolo stadione:
17.00 val. knygos „Anykščių krašto sporto istorija“ pristatymas
18.00 val. stilizuotos muzikos klubo ,,Giminija“ (vad. Vita Stankevičienė) koncertas
18.30 val. Antano Vienuolio gimnazijos instaliacija „Vienuolyno kiemas“ Vyskupo skvere, prie A.Baranausko paminklo. Autorius Erikas Druskinas.
19.00 val. Anykščių miesto šventės atidarymas ant scenos, prie Anykščių kultūros centro (A. Baranausko a.). Roko grupės „Alive way“ ir Donato Montvydo koncertas
20.00-5.00 val. projektų „Vežantis menas“ ir „Sugalvojau dainą aš vonioj tęsiasi“ pristatymas. Kinas, akustinis „Sugalvojau dainą aš vonioj“ dalyvių koncertas autobuse
21.00 val. jaunųjų dailininkų grupės „Degantys pieštukai“ darbų parodos atidarymas Anykščių kultūros centro 2 a. foje (A. Baranausko a. 2)
 - instaliacija „Paukštė“ miesto centre (A. Baranausko a.). Autorius Erikas Druskinas
- A. Baranausko vidurinės mokyklos bendruomenės interaktyvus meno improvizacijų projektas „Šypsena miestui“ aikštėje prie Anykščių kultūros centro (A. Baranausko a.)
22.00 val. bardo Kazimiero Jakučio-Pagulbio ir grupės  koncertas „Aukštaitijos dangui“ ant scenos, prie Anykščių kultūros centro (A. Baranausko a.)
23.30 val. Anykščių menų inkubatoriaus-menų studijos ir A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus nakties projektas „A. Vienuolio žingsniai ir žvilgsniai“: vaizdo instaliacijos ir muzikos etiudas prie buvusios Ručių manufaktūros (A. Baranausko a. 1/2), pusiaunakčio koncertas prie A. Vienuolio namo-muziejaus (Vienuolio g. 4). Smuikuos Greta Bučinskaitė, akompanuos Stasys Aglinskas

Liepos 21 d.:

Nuo 9.00 val. tautodailės mugė miesto centre
Nuo 9.00 val. įvairios pramogos ir sporto renginiai Anykščių miesto parke
Nuo 10.00 val. sportinės varžybos miesto parko sporto aikštelėje:
10.00 val. krepšinis 3x3
10.30 val. šaškių, šachmatų varžybos
11.00 val. smiginis
12.00 val. linksmosios varžybėlės vaikams
Nuo 10.00 val. instaliacija „Spalvos“ Sinagogos kieme. Autorius E. Druskinas (S. Daukanto g. 7)
10.00-14.00 val. istorinės improvizacijos „Mano Anykščių padangės žmonės“ (pagal A. Vienuolį-Žukauską) Anykščių senamiestyje, skirtos Rašytojo 130-ajai gimimo sukakčiai: gyvieji A. Vienuolio kūrinių herojai ir Rašytojo amžininkai, vaidinimai A. Vienuolio kūrybos motyvais
Nuo 11.00 val. Anykščių miesto futbolo stadione vyks merginų mini futbolo varžybos, rankų lenkimo, statinės kėlimo, bidonų nešimo, virvės traukimo rungtys, pliažo imtynės. Varžybų metu veiks neįgaliųjų žmonių darbų paroda-pardavimas.
11.00 val. Romualdo Rakausko, Antano Sutkaus, Vaclovo Strauko fotografijų parodos pristatymas ir paskaita „Šiuolaikinė fotografija“ (projektas „Mokomoji galerija“) buvusioje Sinagogoje (S. Daukanto g. 7). Paroda veiks 11.00 - 19.00 val.
11.00, 12.30, 14.00, 15.30, 17.00 val. Antano Vienuolio gimnazijos mokinių ir režisieriaus E. Druskino KINO LAIKAS (S. Daukanto g. 7)
11.00 val. Anykščių menų centro projekto „Menų tako“ atidarymas prie A. Baranausko paminklo. Koncertuoja Anykščių muzikos mokyklos akordeonistų ansamblis (vad. Rita Uturytė)
11.00-14.00 val. „Menų takas“ (nuo Vilniaus g. 11 iki Vilniaus g. 36):
- menininkų dirbtuvėlės – keramikai, skulptoriai, dailininkai
- Anykščių kūrybos ir dailės mokyklos mokinių pleneras (prie A. Baranausko paminklo)
- Angelų kiemelis. Dalyvauja skulptoriai Leonas Strioga, Mykolas Strioga, Vaidas Ramoška, Vladas Vildžiūnas, Arūnas Vaitkus, Rimantas Zinkevičius, Henrikas Zakarevičius ir kt.
- Gatvės muzika
11.00-17.00 val. A. Baranausko vidurinės mokyklos bendruomenės interaktyvus meno improvizacijų projektas „Šypsena miestui“ ties A. Baranausko a. ir Taikos g. sankryža (A. Baranausko a. 13)
11.00-16.00 val. Anykščių muzikos mokyklos auklėtinių ir Anykščių kultūros centro mėgėjų meno kolektyvų koncertas „Sveikinam mūsų miestą“ ant scenos, prie Anykščių kultūros centro (A. Baranausko a.)
12.00 val. Anykščių rajono Garbės piliečio vardo suteikimo ceremonija ant scenos, prie Anykščių kultūros centro (A. Baranausko a.)
12.30 val. senosios muzikos ansamblio „Pavana“ (vad. Lina Pipirienė) ir istorinių šokių studijos „Baltoji Pavana“ (vad. Jūratė Uselienė) koncertas Anykščių Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčios šventoriuje
13.00 val. Vilniaus jaunųjų menininkų bei Anykščių jaunimo lėlių teatro spektaklis „Ona mokosi skristi“ prie rašytojos Bronės Buivydaitės memorialinio namo-muziejaus (Vilniaus g. 21)
13.00-15.00 val. Anykščių literatų klubo „Marčiupys“ ir Anykščių L. ir S. Didžiulių viešosios bibliotekos projektas „Miesto poezija“ (Vilniaus g., „Menų take“)
14.00 val. Panevėžio KRC teatro trupės „Virpulys“ spektaklis „Pelenė“ mažojoje Anykščių kultūros centro salėje (A. Baranausko a. 2)
15.00 val. tarptautinio Floristinių kilimų konkurso laureatų apdovanojimai ant scenos prie Anykščių kultūros centro (A. Baranausko a.)
15.00 val. Kauno anykštėnų poetinis-muzikinis sveikinimas Anykščiams „Gimtinės aidas“ Angelų muziejaus Terasoje (Vilniaus g. 11). Dalyvauja poetai Vidmantas Kiaušas-Elmiškis, Vera Vasiljeva, dainininkai Tomas Ladiga, Inga Gudavičienė, Kazimieras Jakutis-Pagulbis ir kt.
16.00 val. romantiškoji popietė „Šventa mūsų sielų grandinė (A. Baranauskas)“ prie Antano Baranausko klėtelės – meniškos prigimties dvasininkų kūryba: nuo A. Baranausko iki XXI a. pradžios kunigų. Kun. Justo Jasėno poezijos knygos ir kun. Nerijaus Papirčio fotografijų parodos pristatymas, muzikinė programa
17.00 val. Utenos rajono Sudeikių kultūros centro vokalinis - instrumentinis ansamblis „Sudeikiečių gaida“ (vad. Osvaldas Macijauskas) ant scenos, prie Anykščių kultūros centro (A. Baranausko a.)
17.00 val. Kauno anykštėnų draugijos pirmininko pavaduotojo prof. dr. Osvaldo Janonio knygos „Surdegio stačiatikių vyrų šv. Dvasios vienuolynas“ ir mokslininko Romualdo Vytauto Rimšos ir kt. autorių knygos „Svėdasai: praeitis ir dabartis“ sutiktuvės Vyskupo skvere, prie naujosios Bibliotekos. Dalyvauja: Panevėžio rusų kultūros centro direktorė Valentina Vatutina, Kauno anykštėnų draugijos pirmininkas Arūnas Strumskis, Surdegio bendruomenės atstovai
17.00 val. J. Biliūno gimnazijos projektas „Kino knygynas“: jaunimo vaizdo-garso-judesio spektaklis „Kinas juda“ ir mokinių bei profesionalių kino kūrėjų filmų pristatymai senajame Anykščių knygyne (J. Biliūno g. 11)
18.00 val. Angelų kiemelio uždarymas. Terasoje koncertuoja styginių kvartetas „Toto“: Simas Tankevičius (smuikas), Katažyna Narkevič (smuikas), Ugnė Petrauskaitė (altas) ir Ignė Pikalavičiūtė (violončelė) (Vilniaus g. 11)
20.00 val. „Svinguojantis barokas“. Prie Koplyčios (Vilniaus g. 36) koncertuoja „Classic trio“: Arnoldas Gurinavičius (klavišiniai), Viktoras Labanauskas (kontrabosas), Saulius Astrauskas (mušamieji)
21.00 val. Grupės „Fear of Lying“ koncertas ant scenos, prie Anykščių kultūros centro (A. Baranausko a.)
22.00 val. Dainuvos slėnyje „Šventavartė“ – opera džiazo motyvais (pagal A. Vienuolio legendą) su žinomais anykštėnais Dalia Michelevičiūte, Arvydu Navalinsku, Vytautu Germanavičiumi, Tomu Ladiga, Tomu Tuskeniu, Deividu Meškausku ir Džiazo kvartetu: Arvydu Joffe, Gintaru Šulinsku, Vyčiu Nivinsku ir Sauliumi Šiaučiuliu. Libreto autorė ir režisierė Galina Germanavičienė.
23.30 val. DJ naktis Dainuvos slėnyje

Liepos 22 d.

9.00 val. Šv. Mišios. Votyva Anykščių Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčioje
10.30 val. Popiežiaus apaštalinio Nuncijaus Lietuvoje, arkivyskupo Luigi Bonazzi sutiktuvės prie įvažiavimo į Anykščių miestą iš Ukmergės pusės
11.00 val. Šv. Mišios. Suma Anykščių Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčioje
12.30 val. ansamblio „Jonis“ koncertas ant scenos prie Anykščių kultūros centro (A. Baranausko a.)

Parodos

Miesto šventės metu veiks:


  • Anykščių r. Kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pirminės organizacijos ir Panevėžio kurčiųjų reabilitacijos centro rankdarbių meno būrelio narių darbų ekspozicijos Vilniaus g. 13
  • Klaipėdos universiteto Menų fakulteto Dailės katedros diplomantės Gintautės Teresės Juciūtės paroda – vienuolikos  miniatiūrų ciklas „Moteriškoji Vyšnių karalystė“ („Menų take“ Vilniaus g. 13)
  • Anykščių Jono Biliūno gimnazijos mokinių batikos darbų paroda senajame Anykščių knygyne (J. Biliūno g. 11)
  • Gražvydo Bartulio ir Joanos Juodviršytės fotografijų paroda „Neregėti Anykščiai“ miesto centre (A. Baranausko a.)

In English

Programe of Anyksciai city festival, 19-22 July, 2012


19 July

14.00 The opening ceremony of the St. Anne’s church observation platform in Anyksciai and the path on the bank of the river Sventoji – the tower of the church, the bank of the river Sventoji near the church
20 July
20-22    day: the International Contest – Exposition of Floristic carpets – the centre of the town
15.00 The competition of day and night football – the town stadium
19.00 The opening of the Anyksciai town festival. Rock group “Alive way” and Donatas Montvydas, “Eurovision 2012”Lithuaniawinner – A. Baranauskas square
20.00 “Fascinating art”: movie, the acoustic performance of the participants “Once I thought the song in the bath” in the bus
21 July

10.00 – 14.00 Historical improvisations “The People under the Anyksciai Sky” – the old town of Anyksciai
11.00 – 14.00 “The Path of Art”: art, dance, poetry, music, improvisations – atVilnius street
11.00 – 17.00 The project of interactive art “The Smile for my Town” – the corner of A. Baranauskas sq. 13
12.00 The ceremony of the honorary Citizen name of Anyksciai district – A. Baranauskas square
16.00 Romantic afternoon “The Holy Chain of Our Souls” – near the A. Baranauskas house
17.00 The opening of “Bookstore Movie” – the old bookshop (J. Biliunas str. 11)
22.00 “Sventavarte” – The Opera of Jazz (motives of A. Vienuolis legend) in performance with well-known citizens of Anyksciai: Tomas Ladiga, Dalia Micheleviciute, Tomas Tuskenis, Arvydas Navalinskas, Vytautas Germanavicius, Deividas Meskauskas – Dainuva valley
23.30 DJ’s night – Dainuva valley
22 July
10.30 The meeting of the nuncio archbishop Luigi Bonazzi – the square (entrance to the town side of the Ukmerge)
12.30 Concert of the group “Jonis” – A. Baranauskas square
More about the programme  www.manotinklas.lt

Apie gruodžio mėnesį: šventės, datos, tradicijos ir papročiai


Gruodis yra dvyliktas metų mėnuo pagal Grigaliaus kalendorių, jį sudaro 31 diena. Tai pats tamsiausias mėnuo metuose. Saulutė retsykiais švysteli pažeme ir nusidriekia ilgi pamėkliški šešėliai. Dažni vėjai, tačiau sniego dar nedaug. Senoliai gruodį vadino – sausiniu, vilkiniu, vilkų, siekiu, Kalėdų. 

Gruodžio 4 d. ŠV. BARBORA. Šv. Barbora laikoma globėja visų, kurie mirė ne sava mirtimi, t. y. per nelaimingą atsitikimą, ypač nuo gaisro. Apskritai šv. Barbora laikyta laimingos mirties išprašytoja tiems, kurie mirė nespėję priimti Švenčiausiojo Sakramento, saugotoja nuo žaibo, ugnies, staigios mirties. Taip pat tikima, kad jai meldžiantis apsisaugoma nuo gaisrų. Lietuvos kaime ji laikyta avelių globėja - tą dieną moterys neverpdavo vilnų, neaudė.

Gruodžio 6 d. ARKLIŲ DIENA, ŠV. MIKALOJUS. Tą dieną  būdavo pamaloninami arkliai, dėkojant jiems už sunkų rudens triūsą. Krikščionybėje arklių ir arklininkų globėjais laikomi šv. Floras ir šv. Lauras; o šv. Mikalojus laikomas keliauninkų globėju. Tačiau Lietuvoje būtent jo vardo diena yra Arklių diena. Po Mikalojaus prasidėdavo tradiciniai Advento turgeliai: pirmąją savaitę – vadinamieji šeškaturgiai (juose vyrai pardavinėjo sumedžiotų žvėrių kailius, naminius avikailius, paaugliai – spąstais sugautus žvėrelius, taip pat ir šeškus). 

Gruodžio 13 d. ŠV. LIUCIJA, ŠVIESOS DIENA. Apie gruodžio tryliktąją vakarai jau nustoja trumpėję – saulė leidžiasi vienu ir tuo pačiu metu. Tik ryte ji dar vis kažkiek „pramiega“. Lietuviai nuo seno švęsdavo saulės sugrįžimo šventę (Sugrįžtuves), pradėdami nuo Šviesos dienos iki saulės Saulėgrįžos (akimirkos, kai būna ilgiausia naktis ir trumpiausia diena, o vėliau dienos pradeda ilgėti). Kitados Lietuvoje šią dieną būdavo atliekamos ugnies pagerbimo apeigos, kalbamos maldos namų židinio ugnelei ir jos globėjai Gabijai. 

Gruodžio 21 d. ŽIEMOS SAULĖGRĮŽA (Elnio devyniaragio šventė). Pagal astronominį kalendorių žiemos solsticija (ilgiausia naktis ir trumpiausia diena) įvyks gruodžio 22-ąją - tuomet šiaurės ašigalis esti labiausiai nukrypęs nuo saulės. Ikikrikščioniškais laikais mūsų protėviai turėjo savitas žiemos saulėgrįžos apeigas. Tas saulės stabtelėjimas horizonte būdavo švenčiamas keletą dienų. Kai kas iš prosenovinių apeigų išliko iki mūsų dienų kaip tradiciniai lietuviškų Kūčių ir Kalėdų papročiai.

Gruodžio 24 d. KŪČIOS. Kūčių vardas kilęs iš ritualinio patiekalo, kūčios. Jį gamino iš šutintų kviečių, miežių, kruopų, žirnių, pupų su aguonų pienu ar medumi ir vaišino mirusiųjų protėvių vėles. K. Būga tvirtino, kad lietuviai žodį „kūčia“ dar XII a. per rytų slavus pasiskolino iš graikų ir Kūčias šventė dar iki krikščionybės įvedimo. Šis vakaras – pati svarbiausia lietuvių šeimos šventė (Kalėdų išvakarės). Visi turi būti namuose. Neesantiems ir tais metais mirusiems paliekama įprastinė jų vieta. Kūčių vakarienė pradedama malda ir geriausiais palinkėjimais. Duonos, o vėliau šventintos plotkelės (kalėdaičio) laužimas – sakralus veiksmas, sujungiantis laužėjus visiems metams. Kūčių naktį  baigiasi senas ir prasideda naujas ciklas. Tai nepaprasta akimirka, kai žmogus tarsi pakimba tarp dangaus ir žemės, tarp gyvybės ir mirties, kuomet atsiveria visos galimybės. Iš čia – visi kalėdiniai ir naujametiniai burtai. Šią nepaprastą naktį žmogus pats yra lyg vanduo, virstantis vynu. Su nauja viltimi jis turi atnaujinti savo dvasią naujam prasidedančių metų ratui, kilimui aukštyn, su saule, į Šviesą. Kūčių naktis praleidžiama budint: meldžiantis ir laukiant Bernelių (Piemenėlių) mišių. Nuo mūsų pačių priklauso, ar Kūčių vakarienė bei Kalėdų šventės mums taps ta dvasinio virsmo slaptimi, kai žmogus, apvalydamas savo širdį nuo blogio ir atverdamas ją gėriui, patiria dvasinio atsinaujinimo rimtį... 

Gruodžio 25 d. ŠV. KALĖDOS. Senoji Saulės grįžimo šventė. Ši šventė uvo žinoma daugelyje prieškrikščioniškųjų Europos tautų. Tai žiemos tamsybių nugalėjimo šventė, tarytum naujųjų metų pradžia. Nuo Kalėdų Lietuvoje diena pradeda ilgėti. Tamsiosios lapkričio ir gruodžio dienos, o dar tamsesnės naktys, eina prie pabaigos. Kai Saulės grįžimo šventė buvo pakeista Kristaus Gimimo švente, lietuviai ją priėmė su tokiu pat entuziazmu ir švęsdavo nemažiau iškilmingai. Tačiau dabartinėse Kalėdose nebegalime rasti daug senųjų papročių, ypač būrimų ir ateities spėliojimų. Senais laikais Kalėdos buvo švenčiamos tris dienas. Žemdirbių tautoje tai buvo įmanoma, nes žiemos viduryje darbai sumažėja, bereikia apsiruošti namuose ir prižiūrėti gyvulius. Visus kitus darbus lengvai galima atidėti vėlesniam laikui. Pirmoji Kalėdų diena buvo tokia šventa, kad tik pačius būtiniausius darbus tebuvo leidžiama atlikti. Niekas nevaikščiojo į svečius, net valgių negamino: buvo valgoma tai, kas pagaminta anksčiau. Kalėdų rytą, dar prieš pusryčius, šeima giedodavo šventas, kalėdines giesmes, paskui vienas kitą sveikindavo su šventomis Kalėdomis, o po to jau valgydavo pusryčius. Kalėdų laikotarpis trunka iki Trijų Karalių. Visi vakarai tame laikotarpyje vadinami šventvakariais. Tai gera proga pasisvečiuoti, pasivaišinti, pasilinksminti, nes nereikia dirbti sunkių darbų - per daug šventa. 

Gruodžio 26-30 d. BLUKVILKIS arba KALADĖS DIENOS. Tai ypatinga senovinė apeiga. Per kaimus su didžiausiu triukšmu velkamas blukas (blukis) – senas kelmas, kuris vėliau sudeginamas. Sakoma, kad sudeginami senieji, blogi metai. Šis paprotys paplitęs ir Latvijoje bei daugelyje kitų Europos tautų.

Kai ima siausti šiaurys, lauke, atvirose lygumose ilgai neišbūsi – siautulio apsėstas vėjas žnaibo skruostus, lenda po drabužiu. Žemė sugrubusi, vėsi, greit pasidengia balta skraiste. Tačiau ne veltui liaudies išmintis sako: „nepastovus kaip pirmasis sniegas“. Iš tikrųjų neilgai išsilaiko pirmasis žemės apdangalas – ateina atlydys, tirpsta, tyžta baltoji sniego danga. Nėra metuose tamsesnio mėnesio už gruodį. Naktys ilgos, be mėnulio, be ryškaus žvaigždėto dangaus. Dienos trumpos, ūkanotos, niūrios. Kartais atrodo, kad saulė pasiklydo savo kely, nusisuko nuo mūsų ir nukeliavo kažkur tolyn už bekraščio skliauto. Jei ji ir šyptelėja, tai labai nedrąsiai, tik trumpai valandėlei. Aukščiau nepakildama, skleidžia nuožulnius spindulius. Užsukime trumpam į mišką ir pasiklausykime retos jų kalbos. Štai girdėti tankus genio kalenimas. Pridurmui būgnija lyg kardinolo raudoną kepurėlę užsidėjusi juodoji meleta. Cypauja, nenurimsta mėlynosios, kuoduotosios, didžiosios zylės, visada judri karetaitė, dar vikresnis bukutis. Jei būsime atidūs, pamatysime paukščių, kurių vasarą čia nebūna. Tai snieginės startos, čimčiakai, raguotieji vieversiai. Putino, šermukšnių uogų kruopščiai ieško nepasotinami raudonpilviai svirbeliai. Numetė ragus briedžiai, stirninai. Nuo šeimų atsiskyrė šerniokai, o senieji šernai ruošasi vestuves kelti. Prie pasikeitusios aplinkos prisitaikė voveraitės, kiškiai – pabalo, pražilo...

Anykščių regioninio parko biologė D. Martinavičiūtė

Kiti mėnesiai
Sausis
Vasaris
Kovas
Balandis
Gegužė
Birželis
Liepa
Rugpjūtis
Rugsėjis
Spalis
Lapkritis
Gruodis

Apie lapkričio mėnesį


Lapkritis yra vienuoliktasis metų mėnuo pagal Grigaliaus kalendorių, jį sudaro    30 dienų. Šį mėnesį užbaigiami visi lauko darbai. Kartu su derliumi iš laukų sugrįžta ir protėvių dvasia, ten globojusi pasėlius ir javo brendimą. Pasirodo tikrasis ruduo – su tamsa, darganomis, šaltukais ir vėju. Jo naktys tamsiausios metuose. Senoliai lapkritį vadino – Balaniniu, Linabrukiu, Jaujiniu, Lapkrėsčiu, Visagaviu, Septintiniu, Vėlių mėnesiu.

Lapkričio 1 d. VISŲ ŠVENTŲJŲ DIENA, ILGĖS. Popiežius Bonifacas IV liturginę šventųjų atminimo švente VII a. pradžioje paskelbė lapkričio 1-ąją. Tai buvo Visų šventųjų diena. Tai diena, kai prisimenami mirusieji ir elgetos, žmonės, kurie nepajėgia darbu pelnyti sau duonos. Tai gyvųjų ir mirusiųjų ryšių, draugystės atnaujinimas. M. Katkus rašė, tą dieną „...reikia nuvežti „ant mišių“ ir elgetoms išmaldų – bakaną duonos ir visą avį mėsos... Visi elgetos, kokie yra parapijoje, susieina tą dieną sėdėti ant šventoriaus. Žmogus, dirbęs per amžių, pasijutęs senatvėje pavargęs, sau neištenkąs, tą dieną primą sykį ištiesiąs ranką išmaldai“.
Lapkričio 2 d. VĖLINĖS. Mirusiųjų pagerbimo šventė. Ją švenčią viso pasaulio žmonės. Ant sutvarkytų kapų uždegamos žvakutės. Tai ramybės ir tylos diena. Vėlinių apeigose iškyla du svarbiausi momentai: vaišės su apeigomis, maldomis bei aukomis ir ugnies deginimas.
Lapkričio 11 d. PASKUTINĖ RUDENS ŠVENTĖ; ŠV. MARTYNAS.  Tai įspūdinga rudens palydų šventė, padėka derliaus dievams. Tada atsiskaitoma, atpilant javais, su kalviu, kerdžiumi, malūniuku, išrenkami kaimo vyresnieji, ginčų teisėjai. Šv. Martyną bažnyčia švenčia IV a. Italijoje gyvenusio vyskupo, pasižymėjusio gailestingumo darbais, ypač neturtėlių šalpa. Seniau mūsų valstiečiai iš šios dienos orų spręsdavo, koks oras būsiąs per Kalėdas: „jai Martynas su ledu, tai Kalėdos su bradu, jei Martynas su bradu, tai Kalėdos su ledu“.  Tarta, jeigu lapkričio 11-ąją giedra, tai būsianti labai šalta žiema. 
Lapkričio 23 d. LIETUVOS KARIŲ DIENA, ŠV. KLEMENSAS, ŽVEJŲ DIENA. Popiežius, gyvenęs apie 150-215 m. po Kr. Klemensas pirmasis ragino skelbti krikščionybę raštu, o tikėjimą pagrįsti mokslu ir filosofija. Klemensas Lietuvoje nebuvo populiarus, tačiau jo, kaip šventojo žvejų globėjo įtaka akivaizdi senovinei Žvejų dienai - tądien iš vandens būdavo ištraukiamos valtys ir „ilsėdavosi“ iki pavasario. 
Lapkričio 25 d. ŠV. KOTRYNA. IV amžiaus kankinė; Europoje ji laikyta mokslininkų globėja. XIX a. Žemaitijoje tikėta, kad šv. Kotryna padedanti vyrams gauti gerą žmoną. Teigta, kad nevedusieji to melsdavę Kotrynos dienos išvakarėse. Tad liaudyje ši diena dar laikyta Senbernių diena. Beje, Kotryna - vienas populiariausių Lietuvos kaimo moterų vardų XVI-XIX a.
Lapkričio 27 d. ADVENTO PRADŽIA. Prasideda  naujieji Bažnyčios liturginiai metai. Tai keturios savaitės prieš Kalėdas, kurios atskaičiuojamos ne nuo gruodžio 25 d., bet pradedamos artimiausią sekmadienį nuo švento Andriejaus dienos.
Lapkričio 30 d. PIRMOJI ŽIEMOS ŠVENTĖ, ŠV. ANDRIEJUS. Pirmasis Jėzaus pašauktas apaštalas. Nuo seno šią dieną lietuviai švęsdavo pirmąją žiemos šventę ir pradėdavo laukti Saulės sugrįžtuvių. Saulės lauktuvės pilnos paslaptingumo ir magijos. Tikima, kad tuo metu visur bastosi dvasios, galinčios ir pakenkti žmogui. 

Savitas lapkrity gamtos gyvenimas, tylu. Anksti temsta, ilgos naktys. Kartas nuo karto trakšteli nuo drebulės briedžio laužomos šakos. Daug miško žvėrių ilsisi savo būstuose: olose, urvuose, drevėse. Jaukiai įsikuria bebrai, jų nameliai erdvūs, visada švarūs, ežiai miega susisukę į kamuolius, usūriniai šunys pasnaudžia ir kartas nuo karto išlenda iš urvų. 
Šaltą rudeninį lietų keičia šlapdriba, paskui iškrenta sniegas. Ištuštėjo laukai, tik gražiai sudygę ir iškrūmiję žiemkenčiai boluoja vaiskia žaluma. Ilgai nesisklaido ūkanos. 
Miškas pasidarė retas, permatomas. Sudžiūvę lapai, vėjų nuplėšyti ir išnešioti, čeža po kojomis. Atidžiau pasidairę, ir dabar miške dar pamatysime žalių spalvų. Žemesnėje vietoje raizgosi amžinai žali pataisai, tarp jų įsipynęs žeme šliaužiantis šarkakojis. Žaliuoja bruknių, spanguolių krūmeliai, iš tolo žaižaruoja ožekšnio krūmas. 

Kai pagelsta medynai, kai medžiai barsto lapus, paskui baltuosius gandrus, paskui gerves išskrenda į pietus ir laukinės žąsys. Nuplaukia, nuaidi padebesiais ilgesio ir liūdesio pilni balsai, nubėga dar vienas ruduo... 
Anykščių regioninio parko biologė D. Martinavičiūtė

Kiti mėnesiai
Sausis
Vasaris
Kovas
Balandis
Gegužė
Birželis
Liepa
Rugpjūtis
Rugsėjis
Spalis
Lapkritis
Gruodis