Booking.com

RAMADANAS IR JO TRADICINĖS VIRTUVĖS PASLAPTYS. 1 DALIS: KAS TAI YRA RAMADANAS?

Autorė: Gintarė Sereikaitė, VU Orientalistikos centro Azijos studijų absolventė

Islamo pasaulio patiekalai, ramadano stalas

Kiekvienais metais, kaip krikščioniškąją visuomenę prieš didžiąsias šventes aplanko adventas ir gavėnia, islamo pasaulis sutinka Ramadaną. Šio mėnesio metu turistai skatinami susilaikyti nuo kelionių į musulmoniškus kraštus, nes gyvenimas ten apmiršta lyg siestos metu karšto klimato šalyse. Skirtumas tas, kad musulmoniškoji „siesta“ yra religinio prado ir tęsiasi ilgesnį laiką – nuo aušros iki saulėlydžio. Ramadanas tampa vis aktualesne tema ir Vakarų visuomenėje dėl islamo religijos plėtros bei musulmonų migracijos, todėl įvairaus plauko dienraščiai kasmet jaučia pareigą priminti savo skaitytojui glaustą Ramadano prasmę.

Prieš maldą islamo išpažinėjas turi apsiprausti
2 pav. Prieš maldą musulmonui privalu apsiprausti
Tačiau, dažnas iš mūsų težino, kad Ramadanas yra pasninko mėnuo, taip pat, viena ausimi pripažįsta girdėję apie valgymo fiestą, prasidedančią po saulėlydžio. Vis dėlto, šio mėnesio esmė yra gilesnė, apimanti dagiau praktikų nei pasninkavimas, todėl kviečiu plačiau susipažinti su Ramadanu ir apetitą keliančiomis arabiškos virtuvės tradicijomis.

...ir vis dėlto, kas tas Ramadanas? 

Musulmonas stebi mėnulio fazę
3 pav. Musulmonas stebi mėnulio fazę
Ramadanas - devintasis islamiško kalendoriaus mėnuo, dar vadinamas pasninkavimo mėnesiu. Arabiškas žodis Ramadanas yra kilęs nuo arabiškos šaknies ramida, kuri nurodo didelę kaitrą, karštą dieną ar žemės nuo kaitros išdžiuvimą. Iš tos pačios žodžio šaknies yra kilęs žodis ramdaa, kurį galėtume išversti kaip saulės išdžiovintas smėlis. Nuo šio žodžio net gi kilo populiari patarlė – iššokti iš degančios keptuvės tiesiai į ugnį. Egzistuoja ir religinio pobūdžio pavadinimo interpretacijų. Ramadanas gali simbolizuoti išdžiuvusį nuo troškulio skrandį. Taip pat, karštis yra veiksnys, sugebantis pakeisti net geležies formą, įtakoti augalus ir kitą gyvastį, o Ramadano mėnuo keičia tikintįjį, kuris apvalo savo nuodėmes.

Musulmonai stebi mėnulio fazę
4 pav. Mėnulio fazės stebėjimas per ramadaną
moderniais prietaisais
Kadangi islamizuotame Arabijos pusiasalyje dienos buvo skaičiuojamos pagal mėnulio kalendorių, Ramadano mėnuo buvo švenčiamas skirtingu laiku – kasmet apie 11 dienų anksčiau už praėjusius metus. Šio mėnesio pradžia yra siejama su užgimusia mėnulio jaunatimi, o Ramadano pabaiga švenčiama kitą mėnesį, pamačius naują mėnulio jaunatį. Ramadano pabaigą ir patekėjusį mėnulį turi paliudyti bent du patikimi musulmonai. Dėl tokio reikalavimo nei pasninkavimo mėnesio pradžia nei pabaiga negali būti nustatyta iš anksto. Be to, dėl skirtingos geografinės padėties, reljefo subtilybių ir net gi oro sąlygų, Ramadanas gali prasidėti skirtingu metu.

Ramadano pabaiga Mekoje
5 pav. Ramadano pabaigos šventė
Ramadano pabaigos šventė yra vadinama ‘aīd al-fiṭr, kuri vyksta pirmąją naujo mėnesio dieną. Nuo ankstyvo ryto musulmoniškoje bendruomenėje tvyro šventiškas šurmulys – žmonės puošiasi savo gražiausiais apdarais, kartodami Dievą šlovinančias frazes, ir skuba į bendras pamaldas, sekant pranašo Mahometo pavyzdžiu, vykstančias viešoje vietoje. Vėliau yra lankomi ir su švente sveikinami giminės, kaimynai, artimieji. Ši praktika neapsieina ir be vaikų širdis pradžiuginančių dovanėlių dalybų.

Pagrindinė Ramadano prievolė - ṣaūm 

Visapusiškas - tiek fizinis tiek dvasinis - apsivalymas Ramadano metu yra sudėtingas procesas, trunkantis nuo saulėlydžio iki aušros ir susidedantis ne vien iš pasninko. Svarbu šį mėnesį atlikti kuo daugiau gerų darbų visuomenei, recituoti Koraną ir prisiminti Dievą. 



Nors ṣaūm – pasninkas - yra paplitęs ir kitose religijose, kaip krikščionybė, pasninkas Ramadano metu, unikalus savo pobūdžiu. Svarbu paminėti, kad arabiškas terminas ṣaūm, turi plačią reikšmę. Pasninkas, pagal islamišką šarijos teisę, yra pateikiamas kaip susilaikymas nuo žemiškų aistrų ir malonumų – tiek maisto, gėrimų, tiek lytinių santykių ar rūkymo, apkalbų ir blogų minčių. Visos dienos pasninkas prasideda nuo rytinės faĝr maldos, kuri pradedama dar likus apie pusantros valandos iki aušros. Pagrindinė tokio pasninko siekiamybė yra Dievo suvokimo ugdymas širdyje ir sieloje, išreiškiamas terminu taqwa.
Berniukas skaito koraną
6 pav. Berniukas skaito koraną
Ramadano mėnesiu pasninkas yra privalomas visiems suaugusiems musulmonams – tiek vyrams tiek moterims, ir brandą pasiekusiam jaunimui. Vis dėlto, sąrašas asmenų, kuriems pasninkavimas nėra privalomas, yra daug ilgesnis. Moterims, menstruaciniu laikotarpiu, pasninkas apskritai yra draudžiamas. Taip pat, besilaukiančioms ar maitinančiom moterims leidžiama nesilaikyti pasninko. Sergantis asmuo ar protiškai neįgalus žmogus, taip pat tas, kuriam dėl nevalgymo kyla pavojus gyvybei, ar senyvo amžiaus asmuo, gali nepasninkauti. Pagal tam tikras sąlygas, keliaujančiam žmogui taip pat gali nebūti taikoma pasninkavimo prievolė.
Senas musulmonas
7 pav. Pasninkas netaikomas senyvo
amžiaus musulmonams
Ramadanas – ne tik pasninkavimo mėnuo 

Pasninkas yra neabejotinai viena iš labiausiai išryškintų ir aprašytų moralinių ir dvasinių praktikų islamiškoje visuomenėje. Tačiau, be jo yra dar keletas svarbių praktikų, kurias turėtų atlikti musulmonas Ramadano metu. 

Ramadano mėnuo kartais vadintas Korano mėnesiu, kadangi šį mėnesį yra minima švenčiausia visų islamiškų metų naktis – laīlatu l-qadr, verčiama kaip galios naktis. Korane 2:185 apreikšta, kad šį mėnesį (būtent minėtą naktį) Koranas buvo pasiųstas vadovauti žmonėms per angelą Gabrielį pranašui Mahometui, taip pat ajate paminint, kad Ramadano mėnesį reikia pasninkauti.

Ramadanas - korano mėnuo
8 pav. Ramadano mėnuo dar vadinamas Korano mėnesiu
Pasakojama, kad Pranašas Mahometas paskutines 10 Ramadano mėnesio dienų praleisdavo mečetėje, arba, atsiskyręs nuo visuomenės, medituodavo bei melsdavosi Hiros uoloje, kur jam buvo pasiųstas pirmasis Korano apreiškimas. Tokios praktikos vedini, kai kurie musulmonai taip pat paskutiniąsias 10 dienų lieka skiria meditacijoms prisimenant Dievą, arba atlieka papildomas maldas. Šios 10 dienų – ypatingas laikotarpis, žadantis gausesnį atpildą tikinčiajam už jo maldas ir gerus darbus.

Hiros uola
9 pav. Pranašas Mahometas paskutines 10 Ramadano mėnesio
dienų praleisdavo Hiros uoloje
Tarāwīḥ - terminas, skirtas įvardinti papildomoms maldoms Ramadano mėnesį, kurios atliekamos nakties metu po įprastų vakarinių maldų, suteikianąios ypatingą atpildą tikinčiajam. Mahometo hadisuose teigiama, kad papildomos naktinės maldos, Ramadano metu, atperka bet kokias iki šiol buvusias nuodėmes. Ḥāfīẓ - asmuo, atmintinai mokantis visą Koraną arabų kalba, Ramadano metu recituoja jį kiekvieną vakarą mažomis dalimis, taip iki mėnesio pabaigos užbaigdamas visą Koraną. 

Skaitant tiek mokslinę literatūrą, tiek šiandieninius interneto forumus, negali nepastebėti tendencijos, ypatingai akcentuojamos Ramadano metu – savotiškų lenktynių, atlikti kuo daugiau gerų darbų visuomenei ir Dievui, kadangi islamo praktikoje egzistuoja tam tikros datos ir laikas (o Ramadanas yra vienas iš jų), kuomet atlygis už gerus darbus dvigubinasi! Pavyzdžiui, Mahometo hadisuose teigiama, kad pranašas už kiekvieną gerą darbą, išskyrus pasninką, Prisikėlimo dieną yra pažadėjęs 700 pažabotų kupranugarių.

Kupranugaris ir arabas
10 pav. Už gerus darbus per ramadaną, musulmonui
prisikėlimo dieną, pažadėta 700 kupranugarių
Pasninkas yra ne tik kelias į savęs apvalymą, bet ir puikus būdas įsijausti į visuomenės narių, kurie jaučia nuolatinį nepriteklių, kasdienius vargus. Zakatas – parama vargšui, Ramadano mėnesį taip pat įgauna itin svarbę reikšmę. Zakat al-fiṭr – privalomasis aukojimas vargšui bet kokiomis turimomis gėrybėmis. Ši auka yra lyg aukojimas paties Dievo vardan. Aukos turi būti paaukotos kiekvieno musulmono iki pasninko pabaigos šventės pradžios, kad ir skurstantieji galėtų pajusti šventės dvasią ir, pasinaudojant suaukotomis gėrybėmis, jai pasiruošti.

Auka vargšams ramadano metu
11 pav. Zakat al-fiṭr – ramadano prievolė aukoti
vargšui bet kokiomis turimomis gėrybėmis

Piligriminė kelionė į Meką - ‘umra, Ramadano metu taip pat įgyja ypatingą svarbą. Pranašas Mahometas yra teigęs, kad atliekant ‘umra, Ramadano metu, kuri įprastai trunka apie kelias valandas ir gali būti atlikta bet kuriuo metų laiku, ši kelionė bus prilyginama pilnam hadžui – piligriminei kelionei į Meką, trunkančiai 5 - 6 dienas ir atliekamai paskutinįjį metų mėnesį. 

Ramadanas nėra vien susitelkimo į Dievą, ramybės ir susikaupimo metas. Patys mažiausieji, laukia Ramadano dėl 13-tą -15-tą šio mėnesio naktį minimos qarqī‘ān šventės, kuri gali mums priminti lietuviškų Užgavėnių tradicijas. Qarqī‘ān metu vaikai, pasičiupę pintines, lanko kaimynų namus tikėdamiesi gauti saldėsių. Ši šventė itin populiari daugelyje arabų šalių – Saudo Arabijoje, JAE, Omane, Kuveite, Bahreine, Katare. Vaikai susiburia į nedidukes grupeles, vilkėdami tradiciniais musulmoniškais apdarais, ir pasibeldę į duris pradeda dainuoti. Dainose, tradiciškai, yra kviečiama Dievą palaiminti jauniausią šeimos narį, kad šis būtų sveikas, o jo motina išliktų laiminga. Už šias dainas vaikai bus apdovanoti datulėmis, riešutais ir kitokiais saldumynais.
Qarqī‘ān šventė per ramadaną
12 pav. Qarqī‘ān šventė primena lietuviškas užgavėnes
Vaikai Qarqī‘ān šventės metu
13 pav. Qarqī‘ān šventės metu vaikai, pasičiupę pintines,
lanko kaimynų namus tikėdamiesi gauti saldėsių

No comments:

Post a Comment

VAKARINIS ORO BALIONŲ UGNIES PASIRODYMAS UKMERGĖS MIESTO ŠVENTĖJE 2018. VIDEO

Ukmergės miesto gatvėmis važiavę oreiviai surengė oro balionų ugnies pasirodymą per Ukmergės miesto šventę