Talka stepinėje pievoje

PIEVA "TARĖ" AČIŪ

Anykščių regioninio parko direkcija, stengdamasi atkurti bei išsaugoti Lietuvos Raudonosios knygos augalų populiacijas, ES saugomas rūšis, pagerinti augimo sąlygas stepinių pievų augalų bendrijoms, prie Šventosios upės besidriekiančioje Europinės svarbos buveinėje – stepinėje pievoje, jau trečius metus vykdo gamtotvarkinius darbus. Stepinė pieva (plotas 3 ha) yra Anykščių šilelio kraštovaizdžio draustinyje, kuris draustiniu paskelbtas 1960 m., jo plotas 1441,7 ha.

Jau dabar aišku, kad nuo draustinio įkūrimo ir nuo to laiko kai apie Anykščių šilelį rašė A. Baranauskas, jis labai keitėsi ir kaip rodo patirtis tam, kad išsaugoti aprašytą grožį bei ten esančias gamtos vertybes dažnai prireikia ir žmonių pagalbos. Vartant dar 1979 m. Botanikos instituto išleistą knygą „Anykščių šilelis“, jau yra paminėti jaunieji talkininkai iš J. Biliūno gimnazijos, kurie padėdavo miškininkams surinkti ir iš kirtaviečių išvežti šakas. Toje pat knygoje rašoma, kad nuo 1918 iki 1930 m. visame šilelyje buvo leidžiama ganyti gyvulius, ypač buvo ganoma Šventosios paupyje. Pavasario potvynio vanduo užliedavo paupio pievas ir žemes, todėl tokiose vietose gerai žėlė žolė. Sausų pušynų apjuostuose upių slėniuose, atokaitoje lengvi priesmėlio, smėlio bei žvyro dirvožemiai labiau įšyla, be to, ir oro temperatūra čia aukštesnė, nes miškai užstoja šaltus šiaurės vėjus. Šios mikroklimatinės sąlygos ir sudaro palankias ekologines sąlygas stepinių pievų bendrijoms augti. Neganoma, nešienaujama stepinė pieva ne tik „praranda“ plotą, bet pradeda užauginėti menkaverčiais krūmais, želia pušaitės, čia įsigali smiltyniniai lendrūnai. Ir taip susidaro labai nepalankios sąlygos buveinėms.

1974 m. tyrimų duomenimis Stepinė pieva, esanti Anykščių šilelio kraštovaizdžio draustinyje, svarbi ir gegužraibinių šeimos augalų – šalmuotosios gegužraibės, dėmėtosios gegūnės, baltijinės gegūnės, netoliese augusios miškinės plikaplaiskės augimvietė. Šioje buveinėje registruotos  ir 2 ES saugomos rūšys – plikažiedis linlapis ir smiltyninis gvazdikas. Siekiant išsaugoti vertybes ir sustabdyti suksecijos procesus,  Anykščių regioninio parko direkcija organizavo pievos tvarkymo darbus. Buvo iškirsti menkaverčiai krūmai, nušienauta aukšta žolė su ten įsigalėjusiu smiltyniniu lendrūnu. O, kad darbas būtų atliktas iki galo, reikėjo tik sugrėbti nupjautą žolę! Atlikti šį nelengvą darbą mums nuoširdžiai sutiko padėti Anykščių J. Biliūno gimnazijos moksleivių būrys bei šiais metais gimnazijoje pradėjusio veikti Jaunųjų gamtininkų būrelio nariai!

Susirinko gausus būrys talkininkų, 70 J. Biliūno gimnazijos mokinių ir jų auklėtojai. Apie stepinės pievos tvarkymą ir joje augančių saugomų augalų svarbą paaiškino Anykščių regioninio parko direktorius Kęstutis Šerepka ir parko vyr. ekologė Rasa Rutkauskienė. Jaunieji talkininkai su jaunatviška „ugnele“ ir  grėbliais kibo švarinti pievą nuo susmulkintos žolės apkloto. Linksmai nusiteikusiems, o pavargusiems padarant pertraukėles, kurių metu parko darbuotojai vaišino aromatinga ir labai skania arba iš Anykščių šilelyje surinktų žolelių ir uogų, darbas neprailgo. Baigus darbą, truputi pavargę, bet geros nuotaikos grėbėjėliai  vėl susirinko prie laužo, vėl gurkšnojo arbatą, linksmai aptarinėjo žolės grėbimo ypatumus. Parko darbuotojai nuoširdžiai padėkojo talkininkams už gerą darbą. Pieva taip pat „dėkojo“ jiems už jaunatvišką energiją, už pastangas išsaugoti nuostabius augalus, augančius Anykščių šilelyje ir sudarant tinkamas sąlygas bioįvairovei.

Parengė: Povilas Pretkus Anykščių regioninio parko vyr. inspektorius
Nuotraukos: Giedriaus Motiejūno Anykščių regioninio parko vyr. rekreacijos vadybininko

Anykščių regioninio parko informacija